-Bet gal galime nesipykti? -meiliai paklausė tamsiukas
-Gerai,bet nustokit leist savo muziką ir elkitės normaliai.-atsakiau aš
- Na,man neatrodo jog elgemės kaip durniai-pridūrė garbanius
-O man atrodo būtent taip-pritarė Kamė.Aš pastebėjau jog blondinas "ryja" ją akimis.Na taip Kame daili,bet nebūtina į ją visą laiką spoksot.
-Klausykit,nesipyktam,juk kam to reikia?-again paklausė rudaakis
- Jūs nesikišat į mūsų reikalus,mes nesikišam į jūsų,o dabar einu darytis arbatos SAU ir Kamilei..
-Aš nemėgstu arbatos-tyliai tarė blondinas
- Man be cukraus- užrėkė rudaakis
-Gerai,padarysim-tik nerėėėkit ačiū.-nelaimingai tariau aš.Nuėjusios į virtuvę išėmėm 7 puodelius.
-Kodėl mes su jais prasidėjom..-pratarė Kamė
- Jei prakalbom apie prasidėjimą,-tyliai jei pažnibždėjau-Blondinas tave įsikliokino.
-Rimtai?-išpūtusi akis paklausė,vėliau ji susitvardė
-Tik nesakyk,kad-ji nudelbė akis-O,ne Kamę...Tiu irgi?
-Aš išsikapstysiu ,viskas gerai nesijaudink...
Pagaliau užvirė vanduo teko du kartus jį virinti jog visiems užtektų vandens.
-Kaip mes jiems nunešim visus,ai tegul patys ateina ir pasiima.-pikdžiugiškai tariau aš.Na ir iš už kampo pasirodė dryžius.
-Padėti?-paklausė jis,ir nesulaukęs atsakymo,jis prakišo rankas aplink mano liemenį ir paėmė du puodelius.Aš buvo tokia "aham..ok..ok..Jis ką tik prisiglaudė prie manęs..iuoj..." Kamę žiūrėjo nustebusi,kai jis išsinešdino ji tik "pakilnojo" pečius,netrukus pasirodė dar vienas-blondinas kuris pasiėmė savo puodelį iš Kamės rankų ir jei nusišypsojo, ir žinoma ji raustelėjo kaip gi kitaips da-a. <-- sarkazmas. O kitus 4 nunušėm mes pačios,du pastatėm ant stalo o kitus du pasilikom sau,atsisėdomom ant sofos.
-Taigi,gal galime prisistatyt..Aš,esu Liam'as-tarė rudaakis,toliau rodė į gražiū akių savininką garbanių jis Harr'is,,blondinukas-tai Nial'as,dryžius-Louis'as kuris,manęs vos neapkabino,o tamsiukas-Zayn'as..
-O jūs esat Kamilė ir Gabrielė kiek supratom?-paklausė Zayn'as
-Aham,tos pačios,kalės..-nusišypsoja
-Linksminotės?-parodė Nial'as į sidro skardinės.
-Teip,maža šventė,jūsų sunervinimo.-kalbėjo Kamė.
-Tai,ką veiksim?-paklausė Louis'as
Ech..Kada jie išeis,man galvojo kirbždėjo tik ši mintis.Nors
prisipažinsiu mano nepagrįsta neapytanka jiems sumažėjo,bet jie vistiek liko - dramos vaikai.
Žodžiu,daugiausia laiko aš žiūrėjau pro langą,ir geriau arbatą,o Kamė kuo normaliausiai šnekučiavosi. Ot,teip aš pasikėlusi kalė ką jus man į tai?
Bet aš jaučiau jog vienas iš jų nenuleido nuo manęs akių tas labiausiai ir erzino todėl aš atsisukusi į jį,jam rėžiau:
-Baig spoksot,man į šoninę mano veido dalį.Ačiū - Spėkit kam tai buvo skirta,o gi - Liam'ui.Tas tik išpūtė akis ir nusuko akis,nuraudęs. Kiti žinoma mirė iš juoko, kaip aš moku "džiaugtis" dėmesiu...
Daugiau nei po 5 min. Nebeiškenčiau ir nušlepsėjau į kambarį,niek labai manimi nesistebėjo išskyrus "juos" , o be jų buvo tik Kamė :D. Taigi užlipusi į viršų užtrenkusi duris,užsirakinau, pasileido muzikos centrą ir garsas buvo maždau toks kad dundėjo mano kambarys. Bet vėliau įsijungė mano nelaukta daina - Nirvana - About a girl.. Ji buvo taip man įsirėžusi giliai širdį,todėl prisiminiau to ko nenorėjau prisiminti,bet..- Tai buvo šiltas vasaros vakaras, buvo begalo laiminga ,šiandien suėjo lygiai metai kai draugavau su savo vaikinu,jis pakvietė mane į savo namus,aš buvau išsipuščiusi ir begalo laiminga,aš seniai turėjau nuo jo buto raktus todėl tyliai atrakinau juos ir užėjau į butą,išgirdau moterišką juoką,užlipusi laiptais į viršų ir nuėjusi į jo kambarį radau jį ne vieną...
Nenoriu prisiminti to..Nubriaukiau kelias ašaras,nenori vėl gailėtis jog mylėjau ir verkti vėliau man to gana...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą